Kukli išvyka į Lenkiją

 2012 m. rugpjūtis

 Labai sunku vasaros savaitgalius leisti namuose, nesvarbu, saulėti jie ar lietingi, tad radę menkiausią galimybę stengiamės išvažiuoti. Ir nesvarbu, kad  peršalimo simptomus jaučiu vis stipriau - ne pirmas kartas, o ir nakvynė jau užsakyta. Tad ankstų šeštadienio rytą mes vėl kelyje. Degalinės gelbsti mano gerklę karšta arbata, o prieš pradėdami keliauti lietuviškaisiais Lenkijos pakraščiais dar aplankome kelis objektus Lietuvoje.

 Pirmiausia Druskininkai. Juose jau daug kampelių išnarstyta, bet vienas dar likęs neaplankytas - šalia Druskininkų, Naujasodės kaime įkurtas Antano Česnulio drožinių muziejus.

 Ankstus gaivus rytas, paukščių čiulbesys, kažkur kaukšintis skulptoriaus plaktukas ir atviri vartai į muziejų.

  Pasirodo šeimininkė. Susimokame po 8 litus ir vieni vaikštome po teritoriją apžiūrinėdami 30 kūrybos metų vaisius.

 Pirmiausia aplankome paties šeimininko suręstą vėjo malūną.

  Visuose keturiuose jo aukštuose drožinių skulptūros.

  Lauke - rūpintojėlių siena. Iš akmeninių nišų į mus žvelgia mediniai, metaliniai, susimąstę, o kartais lyg besišypsantys veidai. Vietos fantazijai čia yra, kaip ir patiems rūpintojėliams dar tuščių nišų.

  Toliau - didesni drožiniai, naujos temos.

   Bene labiausiai nustebina besimaudantis linksmuolis.

 O Maironio metams skirta skulptūra turbūt viena iš naujausių, jei ne pati naujausia. Gaila, nėra ko paklausti...

  Išeidami visai netikėtai užtinkame dzūkiško nusikaltimo vietą. Gaila, per anksti atėjome, o laukti laiko neturime...

 Na, ir tikrai jau pabaigai truputį šiuolaikinės realybės. Manau, komentarai nereikalingi...

  Tokie tad grožiai čia, Naujasodėje. O ir ne vieną Lietuvos kampelį puošia autoriaus kūriniai. Tokia tad ta mūsų Lie-tu-va.

 Nuo Druskininkų netoli yra Margionių kaimas, kuriame mūsų lankomas Bobos daržas. Niekada ir neįtartum, kad taip pavadintas Skroblaus upės ištakose esantis šaltinis.

 Lenkija visai šalia, tereikia pasiekti Lazdijus, bet... mes dar sukame į Metelių regioninį parką. Lankytojų centre apžiūrime ekspoziciją (nežinojome, kad čia ir balinių vėžlių, ir kormoranų yra...) ir mielai pabendraujame su darbuotoja. 

 Išėję sukame link miško. Paaviečiaujame eidami pažintiniu Bijotų ir Širvinto miškų taku (avietės labai sveika mano skaudančiai gerklei ir nuolatiniam kosuliui), apvažiuojame aplink Dusios ežerą, jau tik akimis nulydime pernai lankytą Prelomciškės piliakalnį ir sukame link Metelių ežero dairydamiesi Papėčių piliakalnio. Jis toks nedidukas, apaugęs aukšta žole, kad gelbsti tik informacinis stendas. Bet ant kalno auga dar vienas vaistas - gervuogės. Na, ir sekasi man šiandien. Į sėkmės sąrašą galima įrašyti ir prie kelio augančią alyvinę obelį, žinoma, su obuoliukais pietums. Iš čia jau tikrai į Lenkiją.

 Šiuo kartu buvau nusprendusi aplankyti lietuviškus jos pakraščius, bet taip nelaiku prikibo liga, kad informacija taip ir liko nesudėliota, žinau tik tiek, kad pirmiausia mes į Seinus.

 Tikiuosi čia rasti galybę lietuviškų užrašų ir tuntą lietuvių, bet, deja.

  Aplankome pagrindinį objektą -  Švč. Mergelės Marijos baziliką, kurioje ilsisi Antanas Baranauskas, ir vienuolyną. 

  O pats Baranauskas į baziliką žvelgia iš kiek atokiau.

 Oras puikus, savijauta nelabai, metas pietauti. Pietums pupelių sriuba ir lietuviški cepelinai, tik aptarnavimas lėtas ir nemaloniai lenkiškas, bet maistas skanus. Kol laukiame sąskaitos nusprendžiame pasinaudoti staiga pagerėjusiu oru ir važiuoti tiesiai į Augustavą.

 Rezervuotuose apartamentuose Apartament Jagoda mūsų laukia svetingas šeimininkas. Susimokame už nakvynę, pasidedame daiktus ir sparčiu žingsniu trukiame link centro. Kambaryje esančiame lankstinuke perskaičiau, kad 16 val. išplaukia laivas, o juk mes to čia ir atvažiavome.
 Nors gyvename centre,bet iki pagrindinės gatvės geras gabalas kelio.

  Dar be dešimties minučių keturios, perkame bilietus (po 40 zl) ir kartu su popiežiumi laukiame savo laivo.

  Štai ir mūsų Servy. Išlaipins šiuos keleivius ir plauksime mes.

 Visiškai nesistengdama atsisėdu ant priekinio balto suoliuko ir tik kai pamatu priešais kabančią lentelę atsimenu skaičiusi, kad šiuo laivu plaukė pats Popiežius ir sėdėjo būtent ant šio suolelio.
 Na, bet mes čia plaukiame pasigrožėti gamta. Pakrantėse įsikūrę žmonės ilsisi, stebi vandens sportininkus - savaitgalis.

 Kelionę pasirinkome pačią ilgiausią - trijų valandų: ežerai (Necko, Biale Studzienicne), upės (Netta, Klonownica), kanalas (šliuzas Sluza Przewiez). Grožimės gamta ir gyvūnija.

 Smėlio kopos, sako įkaista net iki 70 laipsnių...

 O štai ir šliuzai. Būtent dėl jų čia plaukia dauguma keleivių.

 Mums tai ne naujiena, todėl smagu klausytis nerimo pilnų balsų: nejau mes čia plauksime? juk laivas čia nepraplauks? ne, turbūt apsisuksime ir grįšime atgal.

 O atsivėrus šliuzams už nugaros girdžiu dar įdomesnius pamąstymus, kam jie reikalingi: turistams parodyti; dėl žuvų...

  Perplaukiame šį ežerą ir turime dvidešimt minučių poilsio. Einame pasižvalgyti po Studzieniczna.

  Deja gražiausias vaizdas - vestuvės bažnytėlėje - lieka neįamžintas. Tuo metu tiesiog džiaugėmės, kad atėjome būtent tuo metu, kai jaunieji movė vienas kitam žiedus...
 Bet laiko nebeturime, reikia grįžti į laivą, nes plauksime atgal. Plaukimas neprailgsta, nes visą kelią linksmina gyva muzika.

 Grįžtame kai jau pamažu vakarėja.

   O pakrantėje vyksta čigoniškos muzikos koncertas.

 Toks tas Augustavas, žinomas kaip vandens sporto centras ir garsus savo kanalais.

 Taip ir grįžtame namo. Nesinori nieko, net jungti kompiuterį, tad išgeriu vaistų ir saldžiai užmiegu.

 Sekmadienį atsibundame anksti. Jaučiuosi vos geriau, tik kosulys dar didesnis. Bet iš ryto dar spėju paruošti namų darbus ir dabar jau tiksliai žinau, kur šiandien važiuosime.
 Pirmasis tikslas - Vygriai. Čia lankysime kamandulių vienuolyną. Susimokame už įėjimą po 8 zl, bet kol kas bažnyčioje vyksta pamaldos, tad turime pusvalandį palaukti ir pasivaikščioti po teritoriją.

 Labai įdomus jausmas: vyksta mišios, šalia - valgykla/restoranas ir iš ten sklindantys viliojantys kvapai, kitoje bažnyčios pusėje - buvusios vienuolių celės, kur dabar įsikūrę poilsiautojai, atvažiavę prie pat su mašinomis ir klausantys sunkiosios muzikos... Ir dar viena įdomybė - bažnyčioje esanti... švieslentė, kurioje vienos giesmės tekstą keičia kitas...

 Na, bet mišios baigiasi, bažnytėlė ištuštėja, žengiame į vidų.

 Čia yra kriptos, kuriose ilsisi mirusių vienuolių kaulai...

  Dar aplankome Popiežiaus apartamentus (nežinau, ar galima rasti dar kažką kuklesnio...), fotografijų parodą ir lipame į varpinės bokštą pažvelgti į vienuolyno teritoriją ir Vygrių apylinkes. 

 Šiandien sekmadienis, todėl prie bažnyčios nemažai prekybininkų. Nusiperkame vietinių skanumynų ir važiuojame į tikrai lietuvišką miestelį - Punską. Čia ne tik pamaldos pasibaigusios, bet ir turgelyje tik kukurūzai likę. Statome mašiną prie bažnyčios ir einame pasivaikščioti. 

 Na, o nuo čia nebetoli ir iki Ožkinių. Mokame po 5 zl ir turime galimybę pasivaikščioti po lietuvio Petro Lukoševičiaus atgaivintą jotvingių-prūsų gyvenvietę.

  Tai muziejus po atviru dangumi, kur tiksliai atkurti XII-XIII amžiaus mediniai pastatai, tvirtovės aplinka. 

  Ir užrašai prūsų kalba.

 Graži buvo ta Prūsija. Bet mums jau laikas namo. Be to, grįždami dar turime užsukti į Vištytį. Jau du kartus važiavome pro šalį, trečias kartas turi nemeluoti.

 Vištytyje ilgai neužsibūname, aplankome tik pora objektų: Šventąjį šaltinėlį ir Didįjį Vištyčio akmenį.

 Vėlai vakare grįžtame namo, vėl sukorę kiek daugiau nei 1000 km, bet savaitgalis buvo puikus.

 Jei norėsite paplaukioti Augustavo kanalais, laikus ir kainas galite rasti čia www.zaglugaaugustowska.pl. Galite išbandyti ir kitas siūlomas pramogas, pvz., kelionę katamaranu, traukinuku. O galite tiesiog pasiplaukioti vandens parke. Apie viską plačiau http://www.augustow.pl. Na, o jei važiuosite į Vygrius, tai ten, kaip ir Augustave, yra baidarininkų rojus.