Jau prieš metus pradėjo kirbėti mintis aplankyti Rygos šviesų festivalį. Jas dar labiau išjudino „National geographic“ straipsnis - jei apie tai rašoma pasaulinio lygio žurnale, festivalis tarptautinis (šiemet jis vyks šeštą kartą) ir kviečiama jį aplankyti šiemet, vadinasi, reikia viską pamatyti savo akimis.
Kompanija surasta, viešbutis užsakytas, programa aptarta - štai mes ir Rygoje.
Šalta, vėjuota, debesuota, bet nelyja, kuo ir džiaugiamės kildami į Rygos televizijos bokštą.
Atokiau nuo centro, Zuikių saloje įsikūręs šiuolaikinio dizaino gražuolis, aukščiausias Europos Sąjungoje, trečias pagal aukštį Europoje ir dvyliktas pasaulyje (368 m), viduje primena anuos laikus.
Įstrižu greituminiu liftu per 42 sekundes mus pakeliai į apžvalgos aikštelę. Nelabai aukštai (97 m), tik kiek aukščiau, nei pakiltume Šv. Petro bažnyčioje, bet iš čia galime apžvelgti visą Rygą.
Grįžtame vitražais puoštu, bet kiek pavargusiu tuneliu.
Pats renginys, tai šviesos ant pastatų fasadų: muzikinės šviesų pasakos, šviesos efektai, vaizdo instaliacijos, projekcijos ir kitokios technologinės įdomybės.
Taip pat gyvi akrobatai, mimai, įspūdinga šviesos eisena ir, aišku, minios žmonių.
Sakyčiau, kad rudens pabaigoje vykstantis festivalis yra nebloga įžanga į kalėdinės Rygos renginius. Nors kalėdinė Ryga, kad ir mažiau reklamuota, bet pernai man buvo mielesnė, šiltesnė, jaukesnė ir... šviesesnė.
Taigi atgal į viešbutį.
Kitą rytą pusryčiai, rytinis pasilepinimas saunose ir sūkurinėje vonioje, o toliau... prie jūros į Jūrmalą.
Pasivaikščioję pajūriu važiuojame dar toliau. Norime aplankyti specialiai latvių istoriniam filmui „Rigas sargi“ (brangiausiam latvių filmui, kainavusiam daugiau nei du milijonus latų) 2004 m. pastatytą kino miestelį Cinevilla.
Visa kino studija apima 15 hektarų, tačiau pagrindiniai filmavimai vyko (ir vyksta, čia, pavyzdžiui, nufilmuota komedija „Rudolfa mantojums“) Didžiajame ir Mažajame (Provincijos) miestuose.
Didysis miestas, tai XX amžiaus pradžios Ryga su Daugavos paupiu, istoriniais pastatais, iškabomis, tramvajų bėgiais, stotelėmis, geležinkeliais ir t. t. Viskas kruopščiai atkurta pagal XIX amžiaus nuotraukas, žemėlapius ir archyvų medžiagą.
Provincijos miestas mažesnis: mediniai namai, nedidelė turgaus aikštė, rūsys ir dar keli pastatai.
O didžiausias ir labiausiai akį traukiantis traukinių depas ir peronas.
Dar užsukame į muziejuką pasižiūrėti filmo.
Reikės sugrįžti čia vasarą, kai dienos daug ilgesnės, o miestelis gyvesnis. O dabar dviejų dienų rudens savaitgalio filmas baigtas.
