Keliautojų konkurso kulminacija Anykščių apylinkėse

 Rugsėjo 22-osios rytas išaušo vėsus, bet saulėtas. Su nekantrumu laukėme šios dienos, kada sutiksime jau pažįstamus ir naujus bendraminčius keliautojus baigiamojoje Kelionių konkurso Kviečia Lietuvos regioniniai parkai šventėje Anykščiuose.

 Į Anykščių regioninio parko direkciją atvykstame dar prieš 12 val. Ir jau glebėsčiuojamės ir šnekučiuojamės su jau ne pirmoje kelionių konkurso baigiamojoje šventėje sutinkamais užkietėjusiais keliautojais. Pokalbį pratęsiame ir su vienais iš konkurso organizatorių žurnalo Kelionės ir pramogos redaktore Onute Nosevičiene ir nepailstančiu keliautoju, žurnalo žurnalistu Vytautu Nosevičiumi.

Pamažu renkasi konkurso dalyviai, ant scenos rikiuojami prizai.

 Vietiniai muzikantai ragina visus burtis arčiau.

 Anykščių dainorėlės taip pat nekantrauja lipti į sceną.

 Štai ir visi suoliukai užsėsti.

 Konkurso kulminacijos oficialioji dalis prasideda... Anykščių šileliu.

 Rudeniški lapai ir lyg nulieti kvapnūs obuoliukai - puiki kompozicija ir neblogas užsiėmimas mažiesiems: išpilti-sukrauti, išpilti-sukrauti, išpilti...

 O štai ir dar vienos konkurso organizatorės ir vedėjos iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Tai nuolatinė konkurso įkvėpėja Tarnybos direktorė Rūta Baškytė ir visus Lietuvos kampelius puikiai pažįstanti mūsų siųstų nuotraukų tikrintoja Tarnybos vyriausioji specialistė Onutė Drobelienė.

 Skambios anykštėnių tribalsės, nuometo rišimas ir, aišku, prizai siurprizai.

 Kaip visada nepamirštami jauniausi, vyriausi konkurso dalyviai, dalyvavusieji dviračių žygyje Dviem ratais-gamtos takais, aplankę visus 50 konkurso objektų (gaila, kad tokių tebuvo tik dešimt...), na, ir, žinoma, diplomai įteikiami visiems, aplankiusiems bent 30 objektų. 

 Nepamirštami ir mūsų šios dienos linksmintojai.

 Oficialią dalį baigiame kartu su organizatorėmis traukdami linksmą dainą.

 Laiko turime, tad pajudame link Vorutos piliakalnio. Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka papasakoja piliakalnio istoriją ir ateities planus, o mes sportuojame aukštyn-žemyn, aukštyn... na ir didelis šis piliakalnis. 

 Grįžę dar turime įlipti į bokštelį, čia irgi mūsų laukia pasakojimas ir vaizdai iš aukšto.

 Ir šaulių netrunka prisirinkti, kad savo rankų miklumą ir akių taiklumą išbandytų.

  Na, o po kultūrinės programos reikėtų atgaivos ir skrandžiui. 

  Prie Rubikių ežero mūsų jau laukia padengtas stalas.

  Jau verda septynių žolių arbata.

 Bet matyti, kad tikri keliautojai susirinkę, kurie vien kelionėmis sotūs. Ne prie maisto visi, o ant pantoninio tilto pašokinėti, pakrante pavaikštinėti skuba.

 Štai, arbata jau pritraukė. Vaikučiai gauna skanios kvepiančios žolelių, o mes rengiamės ragauti Anykščių vyno skanumėlio iš direktoriaus rankų.

 Direktorė jau triūsia prie didžiulės keptuvės.

 Štai kokį grožį mums kepa.

 Skonis, žinoma, dieviškas. O dar iš tokių rankų... 

  Kad labai neaptingtume - pora žaidimų.

  Atsisveikinimo daina apie Rubikius.

 Ir dar kartą apžvelgiame svetingas apylinkes iš apžvalgos bokšto.

 Ačiū organizatoriams už nuoširdumą, už galimybę susitikti ir paskatą keliauti. 

 Pasidėjau jau ketvirtą iš Jūsų rankų gautą diplomą į kolekciją, vartau dovanų gautą knygą ir matau, kad dar tiek daug visko neaplankyta... Tad drąsiai tariu IKI SUSITIKIMO KITAMET.

 P. S. Plačiau apie konkursą rašoma čia.