Ledo ašaros Jelgavoje

  Kad ir kaip neturiu laisvo laiko, nors ir iki paskutinės minutės spyriojausi prisidengdama realiais darbais, esu be galo dėkinga tam, kas pasakė tvirtą "reikia". Kartais viena diena gali atstoti mėnesį atostogų, o čia ir buvo tas kartas, kurio man be proto reikėjo.

 Visada norėjau dar kartą grįžti į Jelgavos ledo skulptūrų festivalį. Šiemet jis septynioliktas ir įtrauktas į Jelgavos 750 metų jubiliejui skirtų renginių sąrašą. O ir festivalio vieta kita, iš Uzvara parko persikėlė į Pasta sala. Taigi, nepabūgę oro prognozių mes jau ten. Lynoja, tad žeminius batus keičia kroksai ir žalia pažliugusia pievute iš mašinų aikštelės žingsniuojame festivalio link.

  Štai kokios šiemet ašarojančios (lauke pliusas ir lietus) ir jau apdužusios skulptūros tema "Ledo pasaka".

  Nuo tilto dar žvilgterime į kuklią festivalio teritoriją ir einame pasižvalgyti po Jelgavos centrą.

  Sutemus dar kartą grįžtame prie apšviestų ledo skulptūrų ir, nežinau, dėl ko, dėl lietaus ar to, ką pamatome, skruostu ima riedėti ašaros... Nors jau dieną prie mūsų akių skilinėjo ir krito ledo gabalėliai, bet dabar "aukų" dar daugiau: pradėjusi irti kortų piramidė, liežuvio netekęs drakonas, formas praradusios žąsys, nugriuvęs žirgas...

  Ir nepaisant viso to, Jelgavoje gražu.