Trumputės Kalėdų paieškos (Talinas ir Helsinkis)

  Mūsų kalėdinė dovana – trumpa prieššventinė išvyka, Kalėdų paieškos. Taip susiplanuojame, kad penktadienio vakare mes jau ilsimės Taline, Vabriku hostel.

  Keliamės anksti ryte, pusryčiaujame ir važiuojame į Talino uosto D terminalą. Mašiną pasiliekame aikštelėje (para – 5,11 eur), prisiregistruojame (gavome kalėdinę Tallink dovaną, tad kelionė keltu mums tekainavo 32 eurus) ir einame į prieš kelias dienas išgarsėjusį Tallink Star keltą. Išgarsėjo jis kai įgriuvo sunkvežimų pakėlimo platforma ir nebuvo aišku, ar jis galės kursuoti. Nepraeina nė valanda ir 7.30 val. keltas išplaukia, o po poros valandų mes jau Suomijos sostinės uoste.

  Helsinkyje išlipę einame krantine link miesto.

 

  Mus pasitinka ir sveikina vietinės jūreivės. 

  Baltijos jūrai skirtas maketas. 

  O danguje skraido visai ne žuvėdros.

  Štai toks tas brėkštantis rytas Helsinkyje.

  Pirmiausia nusprendžiame susirasti garsiąją bažnyčią uoloje. Einame dar neatsibudusiomis Helsinkio gatvėmis, žvalgomės į kalėdines vitrinas. 

 Štai, pavyzdžiui, čia yra detalieji neįgaliųjų burna arba kojomis piešti piešiniai...

  Kai pasukame į kitą gatvelę – atsiranda ir žmonių. Jau rikiuojamos parduoti eglutės, tvarką prižiūri vietinė policija, na, ir, žinoma, uolos. 

  Artėjant link bažnyčios daugėja suvenyrų parduotuvėlių ir rusiškai šnekančių turistų. Bet mums kur kas įdomiau elniai ir kitos kalėdinės grožybės.

  O štai ir bažnyčia. Pastatyta 1969 m. natūralaus granito Temppeliaukio liuteronų bažnyčia visa yra po žeme. 

  Viduje ji kalėdiškai pasipuošusi, skamba kalėdinė muzika, tiesa ne iš 43 vamzdžių vargonų, o iš įrašo, kuris atkartoja ir varpų muziką, nes... bažnyčioje nėra varpo, o virš galvų švyti varinis kupolo formos stogas. 

  Na, o kaip gi neužlipsi ant šios „skraidančios lėkštės“. Vienoje pusėje teka saulė, kitoje tolumoje kaip pavasarį ar vasarą žaliuoja futbolo stadionas.

  Einame toliau link metro stoties, į kurią užsukame pasišildyti: suvalgome po sumuštinį, išgeriame karštos arbatos ir Vana Tallinn‘o.

   Apšilę vaikštinėjame toliau.

  Einame aplankyti centrinę geležinkelio stotį, atidarytą 1919 m. Tai, ko gero, lankomiausias Suomijos pastatas, nes per dieną joje apsilanko apie 200 000 keleivių. Įspūdingai atrodo ir jos bokšto laikrodis.

  Šalia - didžiulė aikštė, didingi pastatai ir įrengta ledo čiuožykla.

  Bet mes dar nematėme pagrindinių sostinės akcentų, tad einame tolyn. Nors aplink žalia, bet jau kvepia Kalėdomis...

  Štai ir Senato aikštė – Helsinkio puošmena. Čia vyksta kalėdinė mugė, kurios viduryje – paminklas Aleksandrui II, apsuptas alegorinių figūrų. 

  Aukštais laiptais lipame link Helsinkio katedros, kad viską apžvelgtume iš viršaus. 

  Užeiname į pagrindinį Helsinkio simbolį 1852 m. pašventintą liuteronų katedrą, kurios baltos sienos pelnė Helsinkiui baltojo Šiaurės miesto vardą. Ir grįžtame į mugę.

  Išgeriame kalėdinio vyno ir suvalgome tradicinį pyragaitį. Tradicinis šv. Kalėdų gėrimas yra vynas (glögi - suomių k.), kuris čia parduodamas dviejų rūšių: nealkoholinis (2,5 eur) ir su alkoholiu (6 eur). Tradiciškai suomiai jį skanina razinomis ir migdolais – labai skanu. O laivelio formos pyragaičiai Karjalanpiirakka (karelietiški pyragaičiai) (1,5 eur) taip pat kepami būtent šioms šventėms, žmonės juos perka dešimtimis. Yra su įvairiais įdarais (bulvių, sorų kruopų ir kt.), bet tradiciškiausi, turbūt, su ryžiais ir, aišku, aptepti sviestu.

  Apšilę iš išorės ir vidaus priešingoje pusėje paliekame kalėdiškai pasipuošusią pagrindinę Aleksanterinkatu ir einame link vėsaus ir vėjuoto pajūrio.

  Pajūryje jachtos ir... Uspenskio katedra – didžiausia ortodoksų bažnyčia Vakarų Europoje, pastatyta 1868 m.

  Einame pajūriu toliau link miesto centro.

  Pradeda temti. Vis ryškiau žiba kalėdinės girliandos. Dar kartą pasigrožime įvairiaspalvėmis girliandomis, vienišomis mugėmis ir sukame link kelto. 

  Paskutinis kadras – eilutė prie Hesburgerio. Jeigu ne informacija apie tai Delfyje, turbūt nebūčiau atkreipusi dėmesio.

  Į keltą ateiname pačiu laiku – 16 val. ir po pusvalandžio išplaukiame atgal į Taliną. Kiek skaičiau, žmonėms pakakdavo keturių valandų, mums optimalu buvo šešios su puse ir taip smagu, kad oras buvo nors ir ne kalėdiškas, be sniego, bet saulėtas ir be lietaus.

  18.30 val. mes jau Taline, kuris mus pasitinka su vėju ir lietumi. Suplanuoto senamiesčio atsisakome ir liekame vakarieniauti savo viešbučio Go Hotel Shnelli restorane.

  Gausūs ir skanūs pusryčiai ir vos kelios minutės po atidarymo mes jau Lennusadam muziejuje. Labai norėjome aplankyti Titaniko ekspoziciją, bet kadangi nesame buvę ir muziejuje, tad pradedame nuo jo, tik čia neaprašinėsiu, nes galima pasiskaityti puslapyje.

  Titaniko ekspozicija „Titanikas: istorija, radiniai, legendos“. Čia daugiau nei 200 originalių eksponatų, kurie buvo iškelti iš vandenyno dugno, atkurti pirmos, antros ir trečios klasės kajučių vaizdai ir, žinoma, žymiausia laivo detalė – paradiniai laiptai.

   Na, o dabar ilgas kelias namo, nes lauke oras vėjuotas, lyja, o ir muziejuje kol viską išbandėme ir apžiūrėjome užsibuvome ne valandą ir net ne dvi. Tokios buvo trumpos bet smagios kalėdinės atostogos.