Naujuosius pradedame... Rygoje

  ... simboline kelione pas kaimynus. Juk Arklio metai ;) 
  Pirmiausia sveikinamės su jūra.

  Ilgas ledu padengtas molas.

  Ir sušalęs kopų smėlis.

  Vakarėja. Jūroje mus pasveikina ruoniai (ech, kokie mieli tie gyvūnėliai), laivai ir švyturiai, krante - fejerverkai ir miesto žiburiai.

  Važiuojame į senamiestį ir pradedame pasivaikščiojimą po šventiškai pasipuošusią Rygą.

  Juodagalvių riterių rūmai, pirmą kartą paminėti 1334 metais. Šiame name rinkdavosi miestelio gyventojai; nuo XV amžiaus Rygos taryba nuomojo pagrindinę salę Juodagalvių riterių brolijai – jaunų nevedusių užsienio pirklių sąjungai. Jie šiame pastate laikė savo prekes. Buvo įrengtas slaptas kelias iki Dauguvos uosto. 1941 m. Juodagalvių riterių rūmai buvo sugriauti per bombų atakas, po karo nuspręsta pastato nerekonstruoti, tačiau 1999 metais jis buvo atstatytas. Bet gal nereikia istorijos... Juk šiandien mes Rygoje tiesiog pasigrožėti ja naktį.

  Originali veidrodinė eglė. Įvairių meniškų eglių Rygoje šiemet net 65, visos jos - Latvijos dailininkų ar meno akademijos studentų autoriniai darbai, puošiantys senamiestį ir jo apylinkes įvairiose netikėčiausiose vietose. Tai festivalis "Kalėdinės eglutės kelias" - labai originalu.

  Iš čia siaura gatvele kvapas atveda į pagrindinę Domo aikštę,  kur vyksta mugė.

  Sukame ratus ne tik mes.

  Einame tolyn, kartkartėmis vis dirsteldami pro šventiškai pasipuošusių kavinių ar parduotuvių langus.

.

  Galvojame norus ir triname Brėmeno muzikantų nosis.

  Žvilgterime į senamiestį ir save, atsispindinčius optinėje eglutėje.

  Ir per vienus iš trijų vartų neriame į Konventa seta - senosios pilies kiemą, pavadintą Šventosios Dvasios konventu.

  iš čia muzikos garsai mus privilioja į dar vieną mugę Livu aikštėje.

  Tolumoje spalvas keičia dar viena eglutė - mes iki jos.

  Ir čia, Bulvarų žiede, šalia "Laimos" saldainių fabriko laikrodžio ir Laisvės paminklo atrandame įspūdingą šventiškai papuoštą erdvę.

  Dar viena eglė prie Nacionalinės operos pastato. Na, žinoma, kokia gi Ryga be laivo.

  Bet ateina laikas namo. Dar paaikčiojame žvelgdami pro mašinos langą į skoningai papuoštą švytintį miestą ir tada suprantame, kad šiais metais Ryga pelnytai bus Europos kultūros sostinė.